Daiginimas

Parašė 
Turbūt neatskleisiu jokios paslapties, jeigu pasakysiu, jog paprikos gyvenimas kaip ir daugumos kitų augalų pradedamas nuo sėklų daiginimo.

 


Rūšiavimas

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo gana paprasta procedūra - imam sėklas, kišam į žemę, padedam šiltoje vietoje ir laukiam daigų daigelių. Jeigu turim begalę sėklų ir daigumo koeficientas mums nesvarbus, tai toks supaprastintas daiginimas  visai tinka - kažkiek sėklų dažniausiai sudygs. Nesudygusios bus nurašytos kaip nekokybiškos. Tačiau net ir ši gana paprasta procedūra kartais gali ir visai nepavykti. Ypač jeigu tai daroma netinkamomis sąlygomis. Kad taip neatsitiktų, pabandysiu aprašyti kelias viešas "paslaptis", kad jūsų turimos paprikų sėklos sėkmingai sudygtų vos ne 100 %, o iš jų sudygę augalai ateityje jus džiugintų savo žiedais bei gausiu derliumi.
Tačiau prieš tai kol sukišite  į kažkokią pasirinktą daiginimo terpę atrūšiuotas sėklas .... Tikiuosi jūs nepamiršote to padaryti ir galite ramiai praleisti šią pastraipą. O tiems, kas dar nedarė tokios procedūros, siūlau paskaityti šią atkarpėlę, nes ją atlikti labai paprasta. Viskas ką jums reikia padaryti, tai atrinkti vizualiai galimas nekokybiškas sėklas. Išeliminavus potencialiai nedaigią medžiagą jūsų šansai pamatyti 100% - inį daigumą priartėja prie maksimumo. Taigi paprasčiausiai imam ir atidedam į šalį ne kaip atrodančias sėklas. Išmesti jų nebūtina, nes ir iš tokių brokuotų viena kita išdygsta - jas galime pasodinti atskirai, per daug nededant vilčių. Kaip atrodo išrūšiuotos sėklos matome nuotraukoje apačioje. Kairėje nuotraukos nerūšiuotos , dešinėje atrinktos daiginimui sėklos.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį - pirmiausia, žiūrėkite ar viduje sėklos nesimato juodo ar labai tamsaus branduolio. Jeigu tokį pastebėsite, tai labai didelė tikymybė, jog sėkla paprasčiausiai yra nesubrendusi ir paimta iš neprinokusios paprikos. Todėl, natūralu, jog iš tokios sėklos niekas neišdygs. Taip pat atidėkite į šalį labai smarkiai parudavusias sėklas, nes jos gali būti perkaitintos neteisingai džiovinant. Rekomenduočiau atsirinkti tik gelsvas, vienodo atspalvio mechaniškai nepažeistas sėklas - žinoma,jeigu jos nebeicuotos ar kitaip neapdirbtos. Beje, rūšiuojant sėklas, patartina nenaudoti jokių aštrių įrankių, kad netyčia nepažeistumėte gerų egzempliorių.
{tab Beicavimas}

  Po rūšiavmo galime pereiti prie sekančio etapo ir pirmiausia ką reiktų padaryti (primygtinai rekomenduoju nepatingėti šito atlikti ), tai sėklas beicuoti t.y. dezinfekuoti nuo kenkėjiškų organizmų ,kurie jų nesunaikinus paprasčiausiai gali sunaikinti būsimą jūsų derlių. Ypatingai tai liečia pačių augintas ar gautas iš draugų sėklas,kadangi kenkėjiški organizmai persineša kartu su sėklomis ir gali subujoję naujoje vietoje niekais paversti visą jūsų paprikų ūkį. Beicavimą reiktų atlikti net ir tuo atveju jeigu pas jus auginimo metu nebuvo jokių parazitų ir galvojate, kad jūsų sėklos yra "švarios".
 Pramonėje naudojama begalė įvairių beicų - dauguma jų yra cheminiai, nedidelė dalis yra ir biologinių, tačiau mėgėjiškai žemdirbystei dažniausiai  jie nėra prieinami. Iš vienos pusės tai yra gerai - kam teršti savo ūkį visokia pramonine chemija. Užtenkamai mes jos gauname ir su pirktinėmis daržovėmis. Geriau imam ir  atidžiau pasikapstom po namų vaistinėlę - greičiausiai ten rasite vieną gana populiarų medikamentą - kalio permanganatą liaudiškai dar vadinamą "margancovke".

O jeigu šito gėrio ir neturėsite tai ne bėda - šio vaisto nusipirksite bet kurioje vaistinėje. Jis naudojamas medicinoje kaip antiseptikas - tam pačiam reikalui kokio reikia ir mums. Tik mes dezinfekuosime ne žaizdas o savo sėklytes. Taigi pasiruošiame 0,3% tirpalą (dėl visa ko priminsiu, kad tokį tirpalą gausime ištirpinę 0,3 g kalio permanganato 100 ml vandens) ir paprasčiausiai jame mirkome sėklas 20 minučių. Kad sėklos neišsibarstytų, jas galima sudėti į kokį nors medžiaginį maišelį arba naudoti sietelį. Jeigu naudosite sietelį, tai sėklos neskęs, todėl jas reikia pamaišyti su kokiu nors plastmasiniu pagaliuku, kad jos sušlaptų pilnai .

Pamirkius, sėklas 10-15 minučių  praskalaujame šiltame ( 20-25oC) tekančiame vandenyje ir išdžioviname.
Dabar kaip ir galime daiginti arba ...... galime padaryti dar vieną paruošiamąją procedūrą, kurią galime ir praleisti, čia jau jūsų pasirinkimo reikalas. Šios procedūros tikslas - padidinti būsimų augalų imunitetą ir gauti didesnį paprikų derlių ( iki 15% ). Bet jeigu nesiekiate derliaus rekordų, tai šį punktą galite ir praleisti - nieko baisaus neatsitiks :) Tačiau, jeigu vis dėlto nuspręsite praleisti dar vieną dienelę su sėklu paruošimu, tai jums reikės mikroelementinių trąšų skirtų sėklų daiginimui. Jų rasite bet kurioje didesnėje daržo prekių parduotuvėje. Pasiruošiame šias mikroelementines trąšas pagal gamintojo instrukciją ir mirkome sėklas paruoštame tirpale  12-18 val. Aš naudoju gerai užsirekomendavusį pramoninį preparatą daiginimui "Primseed", kurio parduotuvėse ko gero nerasite nes tai profesionalams skirtas produktams, tačiau jo galite įsigyti per www.emasolutions.eu .

Daiginimo terpė

Taigi mūsų sėklos paruoštos, beliko pereiti prie pagrindinio dalyko - sėklų daiginimo. Čia yra du pagrindiniai aspektai - daiginimo terpė ir daiginimo temperatūra. Nuo šių dviejų komponentų labai priklauso sudygusių sėklų kiekis. Jeigu dėl netinkamos terpės pasirinkimo daigumas gali būti dar patenkinamas, tai dėl netinkamai pasirinktos temperatūros sėklos sudygsta daug vėliau nei galėtų arba iš viso nesudygsta . Tad pradėkime nuo daiginimo terpės pasirinkimo. Šiaip įprasta liaudyje viską daiginti paprastoje žemėje. Kaip nebūtų keista tai yra viena iš pačių ..... netinkamiausių daiginimo terpių . Taip taip... viena iš  NETINKAMIAUSIŲ . Jeigu norite maksimalaus sėklų daigumo - išbraukite žemę iš savo sąrašo ir pamirškite apie ją visiems laikams. Na nebent kitų terpių paprasčiausiai neturite galimybės gauti. Tada iš bėdos tiks ir žemė. O tiems kas nori patenkinti smalsumą kodėl ji yra pati netinkamiausia, paaiškinsiu - pirmiausia tai yra labai nesterili aplinka sėkloms. Dauguma parazitų lervų, kitų palikuonių ar sporų persineša per žemę. Todėl daigindami žemėje net ir gerai beicuotas sėklas jūs neišvengiate problemų su parazitais. Jūsų vargas nueina šuniui ant uodegos. Manau, jums teko susidurti ne kartą su reiškiniu, kai pavasarį persodinus augalus ar gėles kambaryje iš po žemių pradeda lysti visokios skraidančios būtybės ar nežinia iš kur augalus užpuola parazitai. O juk jie iš dangaus nenukrenta - paprasčiausiai persineša su žemėmis ar iš jos ruoštais substratais.
Bet skaitykim, kad jūs esate patyręs sodininkas ir žemę atkaitinate prieš naudodami - su parazitais kaip ir problemų nėra....Tačiau nuo to žemė vistiek netampa geresnė daiginimo terpė... Kodėl? Ogi dėl to, kad jos tokios fizinės savybės kaip mažas poringumas ir prasta aeracija neleidžia jai būti tinkamiausia daiginimui. Skaitoma, kad geras grunto poringumas yra apie 80-90%, tuo tarpu žemės poringumas yra tik apie 50%.....[1] t.y. beveik dvigubai prastesnis. Dėl tokio prasto poringumo žemėje yra sunku išlaikyti optimalų oro ir drėgmės santykį. Vadinasi, arba mes perliesim savo daigus, arba pripilsim per mažai vandens ir drėgmės bus per mažai. Abiem atvejais yra blogai.Taigi,kai yra prasti daiginimo terpės arba substrato rodikliai tai natūralu, jog sėklų daiginimo rezultatas irgi bus atitinkamai prastesnis . Mums to reikia ? Manau, kad ne :) Kodėl turėtume leisti sudygti tik pusei sėklų, jeigu galime turėti sudygusias visas:) Tad pasiieškokim geresnių terpių. Žinoma, galime naudoti visokius perlito, vermikulito ar jau paruoštų substratų mišinius...tai bus geriau už paprastą žemę, bet kam gaišti laiką... pataupykim jį. Išvaduosiu jus nuo laiko gaišinimo eksperimentuojant su įvairiais substratais ir pereisiu iš kart prie geriausių variantų. O jie, mano nuomone, yra du  - tai durpės ir mineralinė vata  ( abiejų šių medžiagų poringumas yra apie 90% ).

Paskutiniu metu durpinėmis tabletėmis daiginimui yra užverstos visos daržo prekių parduotuvės - todėl jų nusipirkti problemų tikrai nėra. Netgi atsirado  dar geresnė variacija - kokoso durpių tabletės. Jų savybės man dar labiau patinka nei paprastų durpių tablečių. Tik va su kokoso tablečių įsigijimu gali kilti sunkumų, nes tik keliose parduotuvėse teko jų matyti prekyboje.
Tačiau kad ir kokios geros būtų tos tabletės vis dėlto daiginimui pati geriausia terpė  yra mineralinės vatos kubeliai, ne veltui jie naudojami pramoniniu būdu. Tik, labai gaila, šiuo metu Lietuvoje kol kas nusipirkti  jokioje parduotuvėje neteko matyti iš viso, todėl norintiems turėti maksimaliai gerus daiginimo rezultatus teks siųstis šitą gėrį iš užsienio. Savo laiku aš buvau nusistatęs prieš tokį pramoninį daiginimo būdą, kadangi mineralinė vata sausame pavidale yra gana pavojinga sveikatai - sausos dulkės papuolusios į kvėpavimo takus labai jiems kenkia. Tačiau tinkamai su ja elgiantis nelabai įsivaizduoju geresnį pakaitalą daiginimui - tiek dėl vatos fizinių savybių, tiek dėl universalumo. Juk daiginant mineralinėje vatoje, augalą vėliau galima auginti tiek įprastu būdu žemėje, tiek hidroponiniu būdu. Variantas tikrai super :)

O dabar važiuojam toliau ir apžvelgsime kelis daiginimo būdus iš kurių vienas gal patiks ir jums :)

 

Informacija:

1.MANO ŪKIS, žurnalas (2005/1);Ekologiški substratai šiltnamiams

 

Daiginimas kokoso tabletėje

Taigi pradedam nuo  daiginimo tabletėse.
Dažniausiai tabletės būna durpinės ir jų galima nusipirkti praktiškai
kiekvienoje sodo reikmenų parduotuvėje. Kaina svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt centų už vnt.
Hidroponikoje geriau naudoti kokosines tabletes, kadangi kokosas kaip substratas yra truputį geresnė medžiaga nei durpės. Bet iš bėdos jeigu nerasite kokosinių tablečių ,tiks ir durpinės.
Taigi - imame tabletę

Ją išmirkome paprastame krano vandenyje arba 1/4 koncentracijos hidroponiniame darbiniame tirpale .
Po minutės kitos tabletė išsipučia.Tada į viduryje esančią duobutę  ( pažymėta strėlyte ) įdedame sėklą .
Tabletes sudedame į daiginimo šiltnamiuką ,įpilame truputį vandens ant dugno  - apie 3-5mm ir statome šiltai. Temperatūrą daiginimui reiktų palaikyti priklausomai nuo daiginamos kultūros. Kuo optimalesnė dygimo temperatūra tuo greičiau išdygsta daigai. Bet kuriuo atveju temperatūra neturėtū būti žemiau nei 20 oC.
Po kelių dienų žiūrim ką turim :)
 Pabaigai pastaba : Jeigu daiginate pvz. čili paprikas,kurioms optimali temperatūra yra apie 28oC , nereiktų vienu metu daiginti kitų  kultūrų,kurių optimali temperatūra yra daug žemesnė  ,kadangi tokioje temperatūroje kai kurios sėklos iš vis nedygsta.Jeigu reikia išdaiginti vienu metų kultūras su skirtingomis daiginimo temperatūromis,tai visada laikykite žemiausią įmanomą.
   

 

Daiginimas mineralinėje akmens  vatoje

 

Jeigu ankstesnis daiginimo būdas jūsų netenkina ir jūs norite išbandyti labiausiai profesionalų daiginimo būdą,tai tada belieka
pasirinkti akmens vatos daiginimo terpę.Tai bene lengviausias,optimaliausias sąlygas sėkloms suteikiantis daiginimo būdas.Mineralinės
vatos kubeliai naudojami daugumoje pramoninių šiltnamių,nes darbas su jais yra švarus,lengvas ir teikiantis gerus rezultatus ( sėklos sudygsta greičiau nei kitose daiginimo terpėse ).
Tad belieka susirasti norimas sėklas,pasiruošti mineralinės vatos kubelius ir pirmyn.....Bet,eiliniam lietuvos daržininkui mėgėjui iš kart kyla klausimas - o iš kur gauti tų vatos kubelių.Juk parduotuvėse jų pas mus kol kas nusipirkti kaip ir nėra.Va čia sąlyginai yra šiokia tokia problema - tačiau laimei mineralinės vatos kubelių laisvai galima nusipirkti internete,dauguma internetinių parduotuvių siunčia juos ir į Lietuvą.Tad ,svarbiausia, užsisakyti juos laiku iki daiginimo pradžios ir galime pradėti.

 
 Kadangi mineralinė vata sausoje formoje yra kenksminga kvėpavimo takams,tai ,pirmiausia, vatos kubelius reikia sudrėkinti ,kad jie nedulkėtų.Drėkinimui tinka paprastas vanduo arba galima mirkyti 1/4 koncentracijos darbiniu tirpalu.Daiginant senesnes sėklas,patarčiau,į vandenį ar tirpalą įpilti kažkokio šaknydimosi harmono,nes su jo pagalba galima sudaiginti net ir labai senas sėklas.Drėkinimo procesas labai paprastas - sudedam vatos kubelius į kažkokį indą ar net iš karto į daigyklą ir užpilam pasiruoštu skysčiu.Skystį pilam tol,kol vata jį sugeria.Pilnai vatai prisigėrus,ant dugno paliekam truputį (apie 1-2 mm) skysčio.  
 Sudedame sėklas į vatoje esančias skylutes.Šiame etape yra niuansas - pramonėje dažniausiai sėklas skylutėje iš viršaus dar užpila vermikulitu,tačiau aš to nedarau - skaitau ,kad sėkloms tiesioginis kontaktas su oru visai ne pro šalį.  
 Po visų šitų  paprastų procedūrų - dedame daigyklą į šiltą, dažniausiai tamsią ( prilausomai nuo sėklų poreikio ) vietą ir laukiam daigų. Daiginant mineralinėje vatoje kaip ir kokoso durpių tabletėse,daigai kaip taisyklė sudygsta anksčiau nei žemėje .Svarbiausia, neleisti vatos kubeliams išdžiūti. Jie turi būti visada drėgni.  
Po kelių dienų ,matome kažką panašaus į tokį daigelį.
Kaip matome viskas tikrai daug paprasčiau nei daiginant kitose terpėse.
 

Daiginimas maišelyje arba indelyje

Dar vienas iš daiginimo variantų  yra daiginimas  maišeliuose su ZIP užsegimu.Šio metodo privalumas yra tai,kad  daiginimui nereikia jokios specialios įrangos pvz. daigyklos o sėklos išdygsta kelis kartus greičiau nei daiginant žemėje . Pats daiginimo principas yra "pasiskolintas" iš  laboratorinio daiginimo,tik ten naudojamos petri lėkštelės. Mes taip aukštai nešoksime ir pasinaudosime prieinamomis priemonėmis. Taigi mums reikės - maišelio su ZIP užsegimu ir skrituliuko kosmetinės vatos,kuri naudojama kosmetikoje .Ji turi būti be jokių kvapų.

 
 Sudrėkiname vatos skrituliuką ir nuvarviname vandenį arba lengvai išspaudžiame,tik neperssitengiame ,nes vata turi būti labai drėgna .Ant skrituliuko sudedame sėklas .  
 Ir patalpiname viską į polietileninį maišelį. Kad maišelis būtų išsipūtes pripučiame į jį oro.Patogu pūsti su šiaudeliu,pilnai neužspaudus užsegimo ir palikus mažą tarpelį. Maišelį padedame šiltoje vietoje. Idealu jeigu aplinkos temperatūra tokia,kokios reikia konkrečiam augalui.  
 Po kelių dienų sėklos sudygsta. Priklausomai nuo augalo ypatybių ir aplinkos temperatūros, dygimo terminas paprastai svyruoja nuo 2 iki 10-14 dienų.
Čia yra sudaigintos aitriosios paprikos Red Savina sėklos,kurios prie 28oC (+-0.5oC) sudygo per 4 dienas, nors žemėje jos dygsta apie 2-4 savaites.
 
 Prasikalusius daigelius ( maždaug sėklos dydžio ) atsargiai išimame iš maišelio .Šiame etape svarbu nepražiopsoti kada daigeliai prasikala,kad jie nespėtų išleisti šaknies. Daigelis neturėtų būti ilgesni kaip 1 cm,nes ilgesni gana greitai išleidžia mažytę šaknį,kuri įsitvirtina vatoje ir paskui sunku būna atskirti daigelį nuo vatos. Jeigu neturite noro ar sąlygų kasdieną stebėti dygimo proceso, tai vietoje vatos galite naudoti popierinio rankšluoščio gabaliuką.Iš sudrėkusio popieriaus daigelį išimti nėra sunku.  
Daiginimas zip maišelyje yra pats paprasčiausias , tačiau ne vienintelis būdas .
Variacijų kaip daiginti vatoje galima sugalvoti kuo įvairiausi . Galima įmituoti net laboratorinį daiginimą. Tam tereiks tik kažkokio uždaromo indelio (petri lėkštelės gal per didelė prabanga namų sąlygomis :) . Tiks bet koks - tiek skaidrus, tiek ne.
Taigi, įmam indelį, į jį dedam labai drėgną vatos gabaliuką, ant jo uždedam sėklą ( nepamirštam prieš tai užrašyti ant indelio koks tai augalas ) ir
uždarom indelį,padedam jį šiltai ir laukiam savo daigiukų .Tiesa, nepamaišytų  kas dieną atidaryti indelį ir pravėdinti sėklytę,tuo pačiu nepraleistumėte sėklos sudygimo momento .
Kai prasikala daigeliai, išėmę juos  perkeliame tolimesniam gyvenimui į pasirinktą auginimo terpę.
Mūsų atveju tai yra kokoso durpių tabletė. Bet jeigu jūs auginsite ne hidroponiniu būdu, tai pasodinate daigelį į paruoštą substratą .

 

 

Daiginimo temperatūra

Daiginimo procese vienas iš svarbiausių aspektų yra  daiginimo temperatūra. Taigi pakalbam dabar apie ją. Įvairiuose šaltiniuose nurodoma skirtinga daiginimo temperatūra ir ji svyruoja 22-30 laipsnių intervale. Negaliu ginčytis, kad tai klaidingas intervalas, tačiau, norint optimizuoti daiginimo rezultatus, jį būtų galima sukonkretinti ir labai susiaurinti. Kaip rodo mano praktika, optimali (bent jau aitriujų) paprikų daiginimo temperatūra yra 28oC. Kuo labiau jums pavyks išlaikyti šią temperatūrą, tuo greičiau jūsų paprikos sudygs. Pvz. Red Savina  prie tokios temperatūros (+/- 0.5oC) sudygsta per 4-5 dienas kai tuo tarpu žemėje reikia laukti 2-4 savaites. Todėl dažnai daiginant vertėtų pagalvoti apie termostatą, kuris palaiko reikiamą temperatūrą. Aš turiu pasidaręs tokį dalykėlį savadarbį, todėl problemų su temperaūros palaikymu jau neturiu.  Žinoma,nieko baisaus neatsitiks, jeigu jūs nesugebėsite palaikyti tokios temperatūros - paprasčiausiai paprikos dygs ilgiau. Nemanau, kad viena kita diena turės labai didelės reikšmės. Svarbiausia, kad daiginimo metu temperatūra nebūtų žemiau 20 laipsnių, nes tokiu atveju daigų gali tekti laukti ne dieną bet ir savaitę kitą ilgiau.

 

Persodinimas

Ką gi - daigus jau turime , beliko juos "persodinti" tolimesniam gyvenimui. Jeigu daiginote "laboratoriniu " būdu t.y servetėlėje ar vatoje tai iki persodinimo jums dar teks atlikti vieną operaciją. Kadangi tik ką išdygęs daigelis būna sėklos dydžio ,tai jį reikia perkelti į "platesnius vandenis" . Priklausomai nuo tolimesnio pasirinkto auginimo būdo daigelį keliame į paruoštą substratą (pats paprasčiausias variantas ,jeigu auginsite žemėje ) arba į durpinę abletę ar mineralinės vatos kubelį (patogesnis,paprastesnis  ir efektyvesnis variantas). Perkėlimo operacija atrodo lygiai taip pat kaip sodintume sėklą ,todėl ,manau ,čia viskas aišku. Svarbiausia tik laikytis atsargumo ir viskas. Galbūt kažkam kils klausimas, kam čia žaisti su tokiu perkėlimu - daiginam sėklas tiesiai tabletėje ir nesukam galvos. Iš dalies tai irgi teisinga - ypač, kas tingi ar nenori per daug žaisti. Tačiau daiginant atvirą sėklą, ją gali stebėti, matai  dygimo progresavimą - ar sėkla "gyva" ,ar juoduoja ir nesiruošia dygti. Pagaliau visas dygimo procesas vyksta daug sparčiau, negu daiginant tiesiai tabletėje.

Taigi, tęsiam - laikykime ,kad daigai jau tinkami ir žiūrim kaip galėtų atrodyti tolimesnis perkėlimas. Viskas yra daugiau nei paprasta. Čia parodyta kaip viską perkelti į hidroponinę sistemą ( perkėlimas į žemę niekuom nesisikiria,tik vietoj hidropon inio substrato pasirenkam paprastą žemės substratą )  :

 

Pasiruošiame vazonėlį , pripilame substrato , įdedame kubelį (tabletę) su daigu

Ir užpilame likusį substratą iki viršaus .Tirpalo po persodinimo pilame tiek ,kad apsemtų apie 5mm kubelio ,nepriklausomai ką rodo jūsų tirpalo indikatorius. O vėliau (po savaitės kitos) jau pilame tiek, kiek reikia pagal indikatoriaus parodymus.

Viskas .... kaip matote paprasčiau nebūna :)

O toliau belieka stebėti kaip auga mūsų paprikutė

 

Tiems ,kam iškilo klausimas - kodėl hidroponika ir kas tai per daigtas ,pabandysiu trumpai paaiškinti .Plačiau apie tai ,galite  pasiskaityti  tinklapyje www.hidroponika.lt .

Pirmiausia - auginant hidroponiu būdu , mes kontroliuojame augimo procesą ir išeliminuojame tręšimo, nepakankamo laistymo, perlaistymo problemas.Todėl mūsų  paprika visada gaus optimalias maitinimo sąlygas ir neteks sukti galvos - ar augalas ne per sausai auga,ar ne per drėgnai,kada jį laistyti ir pan. Dėl šių priežasčių augimo tempai hidroponikoje  yra greitesni - kartais net iki 40%. O tai yra labai svarbu toms veislėms ,kurių yra ilgesnis  vegetacijos periodas . Antras dalykas - su žeme kaip taisyklė, mes gaunam nemokamai "dovanų" - įvairių parazitų lervų, netgi gyvų sliekų, visokių kitų  kenkėjų. To niekada nebus ,auginant hidroponiniu būdu ,nes visi substratai kaip taisyklė būna sterilūs . O kur dar galvos skausmas kokį substratą rinktis, kokias trąšas ir kada jas naudoti, pastovus rankų terliojimasis. Vienu žodžiu minusų daugiau negu pliusų - na bet čia kaip kam patinka. Kiekvieno teisė rinktis :)