Kartais taip atsitinka, kad prireikia turėti daugiau paprikiukų negu yra tuo momentu. Priežastys gali būti įvairios - tai papriką katė ar šuo iškapstė, tai vaikas išvertė, tai pats netyčia nulaužei, tai turimų sėklų kiekis labai mažas ir pan. Ką tokiu atveju daryti? Juk iš sėklos daiginti kartais labai ilgai užtrunka. Išeitis tokiu atveju yra labai paprasta, jeigu po ranka yra nors vienas norimos paprikos pavyzdinis egzempliorius, tereikia jį klonuoti arba kaip sako kalbininkai - padauginti auginiu.

Darbas gana nesudėtingas ir atliekamas gana operatyviai. Tam kad galėtume prisidauginti naujų augaliukų mums reikės - augalo donoro, įsišaknydimosi hormonų (būna gelio arba miltelių pavidale), aštraus skalpelio ar vienkartinio skutimosi peiliuko ir terpės daigams (mineralinė vata arba smėlis su žeme).

 

Dabar aš ir pabandysiu parodyti kaip atliekamas toks dauginimas.

Už donorą "sutiko" pabūti čiliukas Rocoto Manzano RED, tad jį mes ir apskabysim truputį.

Pradžioje mums reikėtų apsižiūrėti krūmą ir išsirinkti tas šakeles, kurias mes nupjausime tolimesniam dauginimui. Šakelė turėtų turėti bent du lapelius ir jos kotelis turėtų būti bent dviejų cm ilgio. Idealu jeigu šakelės ilgis 4-5 cm. Ant šakelės neturėtų būti žiedų - nei išsiskleidusių, nei pumpurų. Jeigu vis dėlto šakelių be pumpurų nėra, tai esamus pumpurus reikia atsargiai nuskabyti, nes juos palikus vietoj to, kad augalas visą energiją atiduotų šaknydimuisi, jis ją skiria žiedų formavimui.

Potencialios šakelės daiginimui yra pažymėtos raudonomis juostelėmis nuotraukoje.

Taigi išsirenkam šakelę ir ją su aštriu skalpeliu (yra pirkti vaistinėse) nupjauname.

Nieko nelaukdami nupjautą šakelės kotelį merkiame į šaknydimosi gelį arba jeigu šis preparatas miltelių pavidalu, tai apvoliojame milteliais. Aš naudoju preparatą CLONEX, kuris yra gelio pavidalu. Man jis patinka labiau už miltelinius preparatus dėl to, kad jo sudėtyje be indol-3 butiro rūgšties (šaknidimosi hormonas) yra dar vitaminų, mikroelementų ir dezinfekcinės medžiagos, kuri neleidžia į nupjautą vietą papulti kokiai nors bacilai. 

Kotelį įmerkiame ar apvoliojame milteliuose apie 1 cm.

Daigams aš naudoju mineralinės vatos kubelius, nes man su jais smagiausia yra dirbti. Tiems kas neturi šio gėrio gali naudoti irgi gana efektyvią daiginimo terpę, kurią reiktų paruošti iš žemės ir smėlio. Imame indelį, pilame ant dugno apie 5 cm drėgnos, bet ne šlapios žemės, ant viršaus pilame 5 cm labai smulkaus smėlio sluoksnį, jį sudrėkiname pvz. apipurškiame vandeniu su purkštuvu ir turime paruoštą terpę daigams.

Taigi apdorotą hormonais daigelį kišame į daiginimo terpę. Jeigu tai bus smėlio ir žemės ruošinys, tai daigą kišame tik apie 2-3 cm. Jis jokiais būdais neturi siekti žemės sluoksnio, nes tokiu atveju daigas, dažniausiai, supūna. O per smėlį jis gana sparčiai leidžia šaknis ir pasiekia žemės sluoksnį.

Kai sukišame visus daigus į savo daiginimo terpę, dedame juos į kiek galima šviesesnę sausą vietą, kurioje temperatūra turėtų būti apie 19-21oC. Nuo šviesos intensyvumo priklauso šaknų susiformavimo greitis. Nereiktų daigų dėti į labai šiltą vietą ( virš 23oC), nes, paprasčiausiai, dėl padidėjusios transpiracijos nesant susiformavusioms šaknims, daigelis sudžius. Jeigu temperatūra bus per žema, daigas gali supelyti ar visai supūti.

Viso šaknydimosi laikotarpio metu  turime pasirūpinti, kad daiginimo terpė visada būtų drėgna bet ne šlapia.

Beje, apipjaustytą augalą galime palikti tolimesniam augimui, nes jis gana sparčiai ataugina naujas šakeles ir jokio žalingo poveikio mes net nepastebėsime.

kl5

Jeigu viskas atliktai gerai, tai po 2-3 savaičių turite naujus daigus, kurie yra pilnai paruošti sodinimui, yra tvirtesni nei daigai gauti iš sėklų, turi visas donorinio augalo savybes ir pasiruošę tolimesniam augimui.

 

Straipsniukas apie tai, kaip čiliukui prailginti gyvenimą  praėjus sezonui.                                                                                                                      

Po kiekvieno sezono lieka daugybė čiliukų krūmų, kuriuos dažniausiai visi išmeta. Kadangi dauguma paprikų yra daugiametės, jas galima praėjus sezonui, auginti toliau, netgi namie. Tereikia tik truputį paruošti medelį.

Kaip tai atrodo, dabar ir pažiūrėsime.

Parodomuoju čiliuku pas mus bus paprastas Jalapeno.

Pirmiausiai mes jį  apkarpome nuo viršaus. Iš kamieno paliekame apie 20-25 cm, visa kita pašaliname.

Antrame etape apipjaustome storesnes šaknis taip, kad jos tilptų į pasirinktą vazonėlį, kuriame toliau gyvens Jalapenas "bonsai" stiliumi. Visas smulkias šakneles stengiamės nurauti visiškai.

Beje, reikia stengtis, kad šaknys visada būtų drėgnos, tad jeigu ruošiatės užtrukti, nepamirškite pastoviai šaknų apipurkšti vandeniu.

Kadangi Jalapenui buvo lemta gyventi pasyvioje hidroponinėje sistemoje, tai perkėlimą vykdysime būtent į tokią sistemą. Kaip matote nieko ypatingo šioje sistemoje nėra, ją sudaro:

1. Vidinis hidroponinis vazonėlis

2. Tirpalo lygio indikatorius

3. Išorinis vazonėlis

Paruoštą medelį dedame į vazonėlį ir visą laisvą vietą užpildome paprastu keramzitu.
Tada belieka pripildyti vazonėlį darbinio tirpalo ir laukti kol jis sužaliuos.
Po kelių dienų pasirodo nauji lapeliai.
Vėliau medelis sužaliuoja ir aplimpa vaisiais.

Ir galiausiai viskas prinoksta. Tada mes visą derlių nuskiname, nepatinkančias šakas ( pvz. per daug užaugusias ) apkarpome ir... laukiame sekančio derliaus.

Taip turime ir naudingą ir gražų augaliuką, kurio formą ,dydį pasirenkame pagal savo fantaziją,norus ,poreikius ir pan. Fantazijos laisvė yra jūsų rankose. Sėkmės kūryboje :)